„Kaip nutapyti dangų, kuris visai nėra „dangus“?
Paveiksluose noriu pavaizduoti tai, kas matoma, ir kartu tai, kas nematoma, šią kintančią, plūstančią, nujaučiamą egzistencijos dalį. Momentą tarp dviejų veiksmų – laikas sustojo… pauzė… ramybė …
Ir kartu – aplinka yra judri, kintanti, ji nėra tobula ir užbaigta.
Tapyboje man įdomu pavaizduoti aplinką, kuriai būdingas šis neužbaigtumas, nepastovumas. Taip stengiuosi imituoti gamtos elementus.
Būdama gamtoje, atidžiai žiūrėdama, gali pamatyti, kaip dangaus spalvos ir atmosfera veikia visa tai aplink mus, taip pat nuotaikas ir mūsų pasirinkimus.
Manau, kad šią visumą galima pavadinti DANGUMI.
Tapau aliejiniais dažais tarsi akvarele – taip galiu parodyti atmosferą, šviesą, orą, tą erdvę, kurios nežinau, kaip pavadinti. Paveikslų vizualinė išraiškos kalba – nuo realistinio matymo iki sąlyginio, abstraktaus vaizdavimo.“
Madara Gulbis
Nesuvokiama platybė ir tylos patirtis yra sąvokos, kurias protui sunku aprėpti.
Menininkas gali ten pasiimti įkvėpimo ir rizikuoti visa tai pavaizduoti savo darbuose. Amžinas neatitikimas tarp menininko minties ir žiūrovo suvoktos tiesos ne visada svarbus – žiūrovas gali atsiduoti vaizduotei ir rasti savo begalybės ir tylos pojūtį.
Žiūrovas kviečiamas peržengti matomo ribas ir atsiduoti jausmams, kurie veda tolyn nuo kasdienio triukšmo — ten, kur tyla tampa kalba, o platybė – minties lauku.
Menininkės paveiksluose galima patirti ir dangaus begalybės atsivėrimą, ir tą tylą, kuri kartais apsigyvena pojūčiuose. Ši paroda – vizuali kelionė per begalybę, kurioje dangus tampa vidinės ramybės simboliu.
Amžininkas
Ryga, 2025.
Apie menininką

Madara Gulbis
Mano tapyba yra gamtos atkartojimas, gamtos imitavimas, bet ne kopijavimas. Viskas nužiūrėta, pajausta ir suprasta gamtoje – tarsi kokio ypatingo momento, kokio vaizdo, vieno pojūčio fragmentas. Čia turiu galvoje gamtą, aplinką, visa tai, kas kasdien yra aplink mus. Aplinką, kurioje vyksta mūsų gyvenimai.