„Tapyba man yra gyvybės palaikymas, mano kraujotaka. Prie šio paveikslų ciklo priėjau palaipsniui, sistemingai dirbdama dvejus metus. Pirmiausia atsirado linija, paskui antra, dar ir dar, formavosi ritmas ir sistema. Radosi nauji tapybiniai atradimai ir išvados – viskas yra gamtoje ir žmoguje, viskas susieta didžiojoje Kosminėje visumoje ir mažame žiede. Pradėjau sąmoningai dirbti su linijų ritmais ir tonų persiklojimais, kurie kuria gylio esatį. Darbai tarsi patys užaugino savo gyslotį.
Sistemingas gyslotis sutinkamas visur gamtoje – ir paprastame žolės stiebe, ir galingų medžių šakų vainikuose, ir Latvijos laukų bei pievų vasaros pilnatvės harmonijoje, ir kelių vingiuose, ir nenuilstančioje upių tėkmėje. Žmoguje kraujotakos sistemos gyslotis, kur net mažiausias kapiliaras turi savo reikšmę, užtikrina gyvybės funkciją.“
Apie menininką

Elga Grīnvalde
Elga Grīnvalde (1966 m. birželio 19 d.) studijavo stiklo meną Rygos dizaino ir meno vidurinėje mokykloje ir Latvijos dailės akademijoje (LMA). Dvejus metus specializavosi tapyboje LMA Uno Daņiļevskis meistro dirbtuvėje. Dirbo meno pedagoge. Parodose dalyvauja nuo 1993 metų, tarp jų daugelyje grupinių parodų, plenerų ir simpoziumų, taip pat kūrybinėse rezidencijose Ispanijoje ir Italijoje.