Galerijos kolekcijos paroda „Rotaļlietas“ atskleidžia netikėtą pokrypį profesionalių menininkų kūrybinėje praktikoje. Autoriai, kurių maniera paprastai siejama su rimta, konceptualia ar abstrakčia tapyba, šįkart atsigręžė į žaidimo temą — asmenišką ir emociškai prisotintą pasaulį.
Nedidelio formato aliejiniuose paveiksluose atgyja žaislai – atminties nešėjai, tylūs vaizduotės, saugumo pojūčio ir pirmųjų istorijų, kurias patys sukuriame, liudytojai. Žaislas tampa trapiu, kartu ironišku ir giliai žmogišku simboliu.
Pakeisdami įprastą mastelį ir tematiką, menininkai išsaugo jiems būdingą profesionalumą ir tapybinę kokybę, bet atsiduoda laisvesnei, žaismingesnei išraiškai. Šis atsitraukimas nuo monumentalaus ir abstraktaus nušviečia kitą jautrumo sluoksnį — širdingą, reflektuojantį, o kartais ir lengvai nostalgišką.
„Rotaļlietas“ – paroda apie gebėjimą išsaugoti savyje vaiko matymą — apie drąsą būti švelniam, ironiškam ir tikram, ir priminimas, kad rimtumas ir žaidimas nėra priešybės, o greta egzistuojantys kūrybos šaltiniai.